10 priežasčių, dėl kurių būtina gerti tyrą vandenį

1. Transformuoja maistą į energiją

Vanduo cirkuliuoja kartu su kraujotaka ir žmogaus organizme transportuoja maistingas medžiagas bei deguonį į ląsteles bei visus organus. Vanduo veikia kaip universalus įvairiausių maistingųjų medžiagų bei druskų skiediklis ir padeda organizmui jas įsisavinti. Vanduo ne tik natūraliai malšina alkį, bet ir padeda organizmui įsisavinti riebaluose sukauptas energijos atsargas. Kad organizmui nepakanka vandens, pirmiausiai pajunta inkstai – jie negali normaliai funkcionuoti. Kai inkstai veikia ne pilnu pajėgumu, dalį savo darbo jie „permeta“ kepenims. Viena pagrindinių kepenų funkcijų – paversti organizme esančias riebalų atsargas naudinga energija. Bet, jeigu kepenis apkrauname inkstų darbu, jos neturi kada atlikti savo tiesioginės užduoties, organizmo riebalų atsargos lieka nepaliestos, o energijos atsargas tenka papildyti užkandžiaujant.

2. Šalina iš organizmo toksinus

Per prakaitą ir šlapimą vanduo padeda iš organizmo pasišalinti šlakams ir įvairiems toksiškiems medžiagų apykaitos produktams. Tai ypač svarbu metant svorį, nes tuomet šių produktų susidaro labai daug. Reikia prisiminti, kad visą buvusį riebalų perteklių organizmui reikia suskaidyti ir pašalinti. Geriant pakankamai vandens, šis procesas vyksta sklandžiau. Įsivaizduokite  šį procesą kaip organizmo apsivalymą nuo nuodingų medžiagų arba detoksikaciją. Tai labai svarbi vandens funkcija žmogaus organizme.

3. Gerina ir jaunina oda

Šiuolaikinės moterys išleidžia daugybę lėšų veido ir kūno odos kosmetikai visiškai ignoruodamos efektyvią ir pigią priemonę - vandenį. Būtent dėl vandens trūkumo organizme oda praranda tonusą: atrodo suvytusi ir raukšlėta, atsiranda celiulitas. Kasdieninis vandens vartojimas pagerina ląstelių gyvybingumą, drėkina odą iš vidaus, apsaugo ją nuo išsausėjimo. Oda tampa elastinga.

4. Sumažina širdies priepuolių ir insultų riziką

Vanduo skystina kraują ir gerina jo cirkuliaciją. Kai organizmui trūksta vandens, ląstelės ir kiti organizmo audiniai sugeria vandenį iš kraujo. Dėl to sulėtėja kraujotaka, o kraujagyslės susiaurėja. To pasekmė - padidėjęs kraujo spaudimas. Aukštas kraujo spaudimas - tai ženklas, kad širdis dirba greitesniu rėžimu nei įprasta: širdis stengiasi pripumpuoti daugiau kraujo į organus, kad subalansuotų kraujo kiekį susiaurėjusiose kraujagyslėse. Tai gali išprovokuoti jau turimus širdies negalavimus. Tam kelią gali užkirsti pakankamas vandens vartojimas. Tyrimai parodė, kad žmonių grupė, kuri išgerdavo po penkias ir daugiau stiklinių vandens per dieną, sumažino infarkto riziką žymiai daugiau, nei ta, kuri išgerdavo tik po dvi stiklines.

5. Reguliuoja kūno temperatūrą

Vanduo reguliuoja organizmo „aušinimo sistemą“. Po aktyvių sporto treniruočių sušilę sportininkai dažnai puola gaivintis taip vadinamais „sportiniais “ gėrimais. Bet daugelis ekspertų sutinka su tuo, jog vanduo kaip termoreguliatorius „dirba“ geriau nei plačiai reklamuojami gazuoti gėrimai su cukrumi. Vanduo sudaro vidutiniškai 70% suaugusio žmogaus kūno masės ir būtent jis dalyvauja termoreguliacijos procese..

6. Gerina virškinimo sistemą

Vanduo gerina metabolizmo funkcijas bei padeda pašalinti virškinimo sutrikimus. Daugybė eksperimentų parodė, kad vanduo stimuliuoja fermentų aktyvumą, taip gerindamas virškinimą bei medžiagų apykaitą. Fermentai turi stebuklingą savybę paversti visas maisto makromolekules mikroelementais, kuriuos organizmas lengviau absorbuoja. Fermentai taip pat padeda skaidyti ir išvalyti šlakus. Vanduo transportuoja maistingas medžiagas, padeda jas įsisavinti ir pašalina atliekamus produktus iš kraujo per šlapimą, kvėpavimą, išmatas ir prakaitą.

7. Mažina ligų ir infekcijų riziką

Vandens trūkumas organizme gali sukelti pavojingą susirgimą - chronišką lastelių dehidrataciją. Organizmo ląstelės nuolat negaudamos reikiamo vandens kiekio praranda aktyvumą. Imunitetas silpsta ir atsiranda sąlygos infekcijų, ligų plitimui. Viena iš priežasčių yra tai, kad vanduo efektyviai didina deguonies kiekį kraujyje. Ramybės būsenoje organizmas gauna tik 25% deguonies. Aktyvumo būsenoje šis rodyklis išauga keletą kartų. Geriant vandenį šis rodyklis padidėja net 10 kartų ir tuo pačiu padeda įsisavinti organizmui daugiau deguonies iš oro. Deguonies trūkumas kraujyje sukelia rūgšties atliekų padidėjimą organizme. Įvairios bakterijos greitai plinta rūgščioje terpėje, tačiau žūsta aplinkoje, kurioje gausu deguonies.

8. Atstato jėgas ir padeda sulieknėti

Deguonies kiekis kraujyje tiesiogiai priklauso nuo išgerto vandens kiekio. Kuo daugiau organizme deguonies, tuo daugiau bus sudeginta riebalų ir pagaminta energijos. Organizmas turi gauti pakankamai vandens, kad būtų normali medžiagų apykaita. Jutos universitete (JAV) atliktų tyrimų metu nustatyta, kad net nedidelė organizmo dehidratacija sulėtina medžiagų apykaitą tiek, kad ramybės būsenoje jis sudegina 3 proc. mažiau kalorijų nei turėtų. Ramybės būsenoje sudeginamos kalorijos – tai tas energijos kiekis, kuris organizmui reikalingas visoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Užsiimdami aktyvesne fizine veikla, kalorijų suvartojimą padidiname kelis kartus. Bet paprastai intensyviai judame tik trumpą laiką.  Taigi didžioji kalorijų dalis per dieną sudeginama būtent ramybės būsenoje.  3 procentai, atrodytų, nedaug, bet per porą mėnesių iš jų gali susikaupti visas kilogramas... Beje, daugiau sveriančių žmonių organizmui reikia daugiau vandens negu lieknesniems, nes vanduo – vienas pagrindinių medžiagų apykaitos dalyvių, o kuo daugiau sveriame, tuo intensyvesnė medžiagų apykaita turi vykti organizme. Žmogus vidutiniškai per dieną netenka apie 10 stiklinių vandens (prakaituodamas, kvėpuodamas, šlapindamasis, tuštindamasis). Netgi nedidelis vandens kiekio praradimas gali sukelti galvos skausmus, nervingumą, nuovargį. Tyrimai parodė, kad vanduo būtinas ir pilnaverčiam smegenų funkcionavimui.

9. Įtakoja naujų raumenų atsiradimo procesą

Vandens trūkumas organizme lėtina proteino sintezę, o proteinas - būtina medžiaga naujų raumenų formavimosi procese. Naujų raumenų formavimasis - daug energijos reikalaujantis procesas. Kuo mažiau sudeginsime kalorijų ir paversime jas energija, skirta raumenų „gamybai“, tuo daugiau kalorijų „nusės“ organizme kaip papildomi riebalai.

10. Pagrindinė sąnarių ir raumenų „statybinė“ medžiaga

Vanduo apsaugo ir „sutepa“ sąnarius bei sustiprina raumenis. Sportininkai (ypatingai sunkiaatlečiai) senai žino, kad raumenų spazmai atsiranda būtent dėl vandens trūkumo. Fizinių pratimų metu kūnas netenka daug skysčių ir tai gali neigiamai paveikti jūsų savijautą. Organizmui praradus bent 2 % vandens judesiai tampa vangesni. Todėl vandenį reikia gerti ir prieš treniruotę, ir trenituotės metu  kas 15-20 minučių.

Vanduo - esminė mūsų gyvenimo dalis. Gerkite vandenį fizinio darbo, treniruočių metų, kai aukšta oro temperatūra ir didelis drėgnumas, kai kankina diareja,  pykinimas arba aukšta kūno temperatūra. Bet nepamirškite, kad organizmas pajėgus įsisavinti apytiksliai 120 mililitrų vandens per 10 minučių, todėl - nepersistenkite. Pripraskite per valandą išgerti stiklinę vandens ir padarykite šį procesą patraukliu:

- įdėkite į švarų vandenį truputį mėtos lapų, šviežių braškių gabaliukų, obuolių arba citrinos ir gerkite atšaldytą;.

- vietoj įprastos arbatos galite padaryti įvairių žolių užpilą; pabandykite gerti erškėtrožių, ramunėlių, čiobrelių, mėtų, obuolių arba tradicinę kinų žalią arbatą;

- išspauskite į vandenį citrinų sulčių. Išgertas šiltas vanduo su citrina iš ryto prieš valgį  pašalina iš organizmo toksinus ir padeda kovoti su viršsvoriu.

Atgal